Leiktopo ežero paslaptys (1 sezonas)

Keistas, tik septynių dalių mini serialas, kurį laisvai galima spoksoti ir kaip ilgesnį filmą. „Top of the Lake“ prasideda nuo scenos su jaunute mergaite, stovinčia ežere ir akivaizdžiai ketinančia skandintis. Ją išgelbėjus paaiškėja, jog dvylikametė laukiasi. Jos tėvas tuo tarpu aplanko prie ežero konteineriuose apsigyvenusią moterų grupelę, besistengiančią susitvarkyti savo gyvenimus ir atgauti vidinę harmoniją gamtos apsuptyje. O detektyvė Robin, komandiruota į atkampų miestelį, savo gimtinę, imasi narplioti tokį miestelio bei asmeninių paslapčių kamuolį, jog maža nepasirodo. O šią kriminalinę dramą reikėtų pamatyti dėl kelių priežasčių. Viena jų – Elisabeth Moss, kuriai „Reklamos vilkuose“ progų atsiskleisti nėra per daugiausia, o čia ji groja pirmuoju smuiku ir groja tobulai. Jai lygiaverčiai pritaria kiek mažiau girdėtas ir matytas karštakošis Peter Mullan bei retkarčiais į kadrą patenkanti su kosmosu besikalbanti Holly Hunter. Kitas dėmesį traukiantis asmuo, ne taip dažnai, dovanojantis naujų kadrų – Naujosios Zelandijos režisierė Jane Campion, garsiojo „Pianino“ kūrėja. Serialą ji ir režisavo, ir scenarijų kūrė, tad akis kur paganyti tikrai yra kur. Australijos ir Naujosios Zelandijos peizažai gniaužia kvapą ir prašosi didelio kino teatro ekrano. Campion turėtų būti apdovanota už savo šalies reklamavimą, nes aplankyti ją po šio serialo noras tik padidėjo. „Top of the Lake“ siužetas su keistais personažais ir slogiais istorijos posūkiais primena „Žmogžudystės“ ir